Persona (1966)

Garsi teatro aktorė Elizabet Vogler vieno spektaklio metu netikėtai nutyla. Ji nebepajėgia ištarti nei žodžio. Nustatęs, kad moteris psichiškai sveika, tik panirusi į keistą būseną, daktaras pasiūlo pailsėti. Elizabet išvyksta prie jūros, o ją lydi slaugė Alma. Aktorė visą laiką tyli, o slaugė – nepaliaudama kalba. Pasakoja savo slapčiausius išgyvenimus – apie sužadėtinį, prarastą meilę, abortą. Taip mėgindama išprovokuoti kalbėti ir Elizabet. Vėliau Almai pavyksta išsiaiškinti ir slaptas, itin skausmingas aktorės gyvenimo detales. Moterų santykiai pereina visus psichologinius etapus – nuo gailesčio iki neapykantos, nuo švelnumo iki užsiplieskimo fiziškai sužaloti. Moterys nenorom viena kitoje atpažįsta save.